Ką reiškia būti vertam laisvės?

Laisvė – didžiausia kiekvieno žmogaus ir kiekvienos tautos vertybė. Deja, ji reikalauja aukų. Kartais labai didelių. Tikriausiai nėra pasaulyje tokios tautos, kuri kovoje už savo laisvę būtų patyrusi tiek kančių, priespaudos, neteisybės, kiek patyrėme mes – lietuviai. Visą Lietuvos istoriją būtų galima pavadinti vienu žodžiu – stebuklas. Stebuklas, kad išsaugojome lietuvišką žodį tamsiais spaudos draudimo metais. Stebuklas, kad vien per pastarąjį šimtmetį išgyvenę du baisius karus ir iškentę penkiasdešimt metų trukusią žiaurią sovietinę okupaciją, mes vis dar esame. 1991-jų metų Sausio 13- oji patvirtino, kad tautos su tokiu laisvės troškimu, begaliniu ryžtu ir neapsakoma drąsa sunaikinti neįmanoma.

Praėjo 27 laisvės metai. Susimąstau – ar esame jos verti? Ar dar atskiriame tikrąjį patriotizmą nuo „madingo“? Dažnai žmonės skelbiasi patriotais dėl dėmesio ir pripažinimo. Pavyzdžiui, teko girdėti, kad dauguma jaunųjų šaulių pasirinko šį kelią vien dėl gautos uniformos. Jiems patinka, kokia galia ir energija sklinda iš jos, patinka dėmesys ir sulauktos pagyros. Bet ar uniforma ir pripažinimas daro mus patriotais? Ir apskritai, dauguma gatvėje sutiktų žmonių teigs esą patriotai. Tačiau ar visi jie žinos svarbiausias mūsų valstybės datas, jos istoriją ar net šalies himno žodžius? Ar tokie „patriotai“, kurie tik giriasi pasaldinta meile Lietuvai, gins savo gimtąją šalį, kai jai grės pavojus? Ar aukos savo gyvybę dėl laisvės? Ar nepabijos stoti į žūtbūtinę kovą ir kautis už laimingą ir laisvą rytojų?

Kodėl labiausiai savo šaliai nusipelnę žmonės apie savuosius darbus tyli, jais nesigiria? Kodėl jie dažniausiai netrokšta dėmesio? Jie supranta, kad pats darbas jau yra palaima ir atlygis. Palaima žinoti, kad prisidėjai prie geresnio Lietuvos rytojaus ir pakurstei patriotizmo židinį. Puikus pavyzdys – Tadas Kosciuška. Kovotojas už nepriklausomybę. Nereikalavęs jokio atlygio ar dėmesio, tiesiog daręs tai, kas jam atrodė teisingiausia. Jo darbai lietuvių tautos atmintyje išliks per amžius. Kaip ir mūsų pokario partizanų sudėta kovos už laisvę auka, ir Sausio 13-osios laisvės gynėjų žygdarbis. Ne žmogus turi girtis savo darbais ir nuopelnais, o nuopelnai turi aukštinti žmogų. Štai ką reiškia būti vertam laisvės.

Ką reikia paaukoti dėl tėvynės ir žmogaus vidinės laisvės, kad būtų pasiektas tobulas tautiškumas? Atsakymas labai paprastas – ištikimybė ir drąsa. Pažvelgę į netolimą praeitį – 1991 metų Sausio 13-ąją – suprantame, jog yra daug laisvės trokštančių žmonių, tautiškai subrendusių ir labai drąsių. Žmonėms jų gyvybės jau nebebuvo svarbios. Svarbiausia vertybė tąnakt buvo Lietuva ir degantis noras ją apsaugoti. Štai ką reiškia būti vertam laisvės.

Netekti laisvės – netekti galimybės augti ir tobulėti. Vergija ne tik žemina tautos vardą, bet menkina jos valią ir dvasią. Lietuvių tautos laisvė išpirkta tauriausių Lietuvos vaikų gyvybėmis. Mes lenkiame prieš juos galvas ir teigiame: niekada nebevergausime ir visomis jėgomis ginsime Tėvynės laisvę.

11 klasės mokinė Kamilė Kražauskaitė